MOKYMOSI TIKSLAI
- Susipažinsite su pirmosiomis lietuvių kalbos gramatikomis ir žodynais.
- Aptarsite jų istorinį ir kultūrinį kontekstą.
- Aiškinsitės jų reikšmę lietuvių kultūros raidai.
STEBIME
Susipažinkite su 1629 m. Kėdainių gimnazijos pamokų tvarkaraščiu pirmai klasei (dabartiniam devintokui). Paanalizuokite pirmųjų lietuvių kalbos gramatikų ir žodynų istorinį ir kultūrinį kontekstą. Atlikite užduotis.
PIRMADIENIS | ANTRADIENIS |
|
|
TREČIADIENIS | KETVIRTADIENIS |
|
|
PENKTADIENIS | ŠEŠTADIENIS |
|
|
1 Prozodija (gr. prosōdia – priegaidė, intonacija, kirtis) – eiliuotų kūrinių nagrinėjimas, eilėdara.
2 Bukolika (gr. bukolikos – piemenų) – bukolinė poezija, antikinės poezijos žanras.
3 Apoftegma (gr. apophthegma) – trumpas sąmojingas ir pamokomas posakis arba pasakojimas iš Bažnyčios tėvų, karalių, didikų, karvedžių gyvenimo. Forma ir išraiška artima aforizmui, tik neturi jam būdingo subjektyvumo.
4 Sentencija (lot. sententia – nuomonė, sprendimas) – trumpas, glaustas, tikslus filosofinio ar moralinio pobūdžio pamokomasis posakis, aforizmas.
- Lietuvių kalbos gramatikos ėmė rastis gana vėlai – Viduramžių ir Naujųjų laikų sandūroje. Tuo metu lotynų kalba buvo vyraujanti kultūros ir švietimo kalba Europoje. Taigi Viduramžių lotynų kalbos mokymo praktika stipriai veikė ir gramatikų autorius. Peržvelkite pamokų tvarkaraštį ir tai pagrįskite.
- Viduramžiais gramatika kaip mokyklinė disciplina turėjo kelias pakopas – reikėjo mokytis taisyklingai tarti, rašyti, komponuoti, kurti proza ir eilėmis, siekti kuo tikslesnio žodžio ir puikaus stiliaus, išmokti gramatikos taisykles atmintinai. Todėl gramatikos buvo rašomos eilėmis. Eilėraščio forma leisdavo išvengti tuščiažodžiavimo, padėdavo geriau įsiminti gramatikos taisykles, ilgai išlikdavo atmintyje.
- Pasirinkite gramatikos taisyklę ir užrašykite ją eilėmis.
- Pažiūrėję į pamokų tvarkaraštį pasakykite, kaip dažnai Kėdainių gimnazistai mokėsi atmintinai. Kaip atrodė gramatikos pamokos?
- Padiskutuokite, kodėl šiuolaikinio dešimtoko pamokose neliko lotynų, graikų kalbų, retorikos, prozodijos kalbos menų.
- Įsivaizduokite, kad jūs neturite spausdintų vadovėlių. Kaip mokytumėtės? Kartotumėte paskui mokytoją, dainuotumėte ar kitaip? Išsirinkite mokytoją ir suvaidinkite Viduramžių gramatikos pamoką.
AIŠKINAMĖS
Lietuvių kalbos gramatikos iki pat XIX a. pabaigos buvo rašomos nelietuviškai – lotyniškai, vokiškai, lenkiškai, nes buvo skirtos kitakalbiams kunigams arba valdininkams mokyti. Lietuviškai parašytų lietuvių kalbos gramatikų poreikis atsirado tik su masinio lietuvių raštingumo pradžia. Plintančios Reformacijos ir humanizmo idėjos XVI a. antroje pusėje – XVII a. pirmoje pusėje sudarė palankias sąlygas mokslui, švietimui, menui plėtotis, paskatino lietuvių kalbą vartoti bažnyčiose ir kurti raštiją lietuvių kalba.
Pirmoji spausdinta lietuvių kalbos gramatika „Grammatica Litvanica“, kaip ir pirmieji lietuviški spaudiniai, pasirodė Mažojoje Lietuvoje. Knyga išleista Karaliaučiuje 1653 m. Gramatiką lotynų kalba parašė Karaliaučiaus universiteto filosofijos magistras, Tilžės lietuvių parapijos klebonas Danielius Kleinas (1609–1666 m.). Rašydamas daugiausia rėmėsi tradicine lotynų kalbos gramatikų schema, kai kuriomis graikų ir hebrajų kalbų gramatikomis, o faktinę medžiagą ėmė iš gyvosios kalbos ir lietuviškų raštų. Po metų buvo išleista vokiška gramatikos santrauka „Compendium Litvanico-Germanicum“.
Kadangi Prūsų žemėje nebuvo lietuvių kalbos mokymo tradicijų, gramatiką D. Kleinas skyrė kunigams mokyti, o santrauką – vokiečių valdžios pareigūnams, bendraujantiems su lietuviškai kalbančiais Rytų Prūsijos, arba Mažosios Lietuvos, gyventojais. Todėl D. Kleino gramatikos skirtingos: viena yra lietuvių kaip savos kalbos, kita – lietuvių kaip svetimos kalbos gramatikos variantas. Jos turėjo didelę reikšmę formuojantis lietuvių rašomajai kalbai, paremtai Prūsijos lietuvių vietine vakarų aukštaičių tarme. Šia tarme kalbėjo ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Gramatikose D. Kleinas pirmą kartą sistemingai aprašė lietuvių kalbos gramatinę sandarą, siekė sunorminti rašomąją kalbą – vienodinti lietuvių kalbos rašybą, garsyną ir morfologiją.
XVIII a. Mažojoje Lietuvoje pradėti leisti žodynai, daugiausia lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų. Pirmasis spausdintas lietuvių kalbos žodynas – Frydricho Vilhelmo Hako lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų žodynas (1730 m.).
Žymiausias XVII a. lietuvių raštijos kūrėjas ir populiarintojas Didžiojoje Lietuvoje buvo Konstantinas Sirvydas. Jis parašė pirmąjį lietuvių kalbos žodyną. Tai buvo trikalbis lenkų–lotynų–lietuvių kalbų žodynas, išleistas apie 1620 m. Antrasis, gerokai didesnis, pavadintas „Dictionarium trium lingvarum“ („Trijų kalbų žodynas“), pasirodė 1631 m. Žinomi net keturi papildyti pastarojo žodyno leidimai (1631 m. (neišlikęs), 1642 m., 1677 m. ir 1713 m.). Žodyną sudaro apie 14 000 lietuviškų žodžių. Abu trikalbiai žodynai buvo skirti Jėzuitų akademijos auklėtiniams ir dvasininkams, lenkiškai ir lotyniškai mokantiems geriau negu lietuviškai. Žodynai tapo vadovu daugeliui lietuviškai norinčių rašyti Lietuvos šviesuolių.
Iki XIX a. vidurio K. Sirvydo žodynai buvo vieninteliai Didžiojoje Lietuvoje spausdinti žodynai. Jie padėjo pamatus lietuvių kalbos mokslui ir žodynų rašymui – leksikografijai. Gyvenimas ir toliau reikalavo naujų lietuviškų žodžių, bet prasidėjo sąstingis. Užuot kūrus naujadarus, vis dažniau imti vartoti lenkiški skoliniai. Taigi nuo M. Daukšos ir K. Sirvydo pradėtos kalbinės tradicijos gerokai nutolta.
ĮTVIRTINAME
- Kodėl pirmoji lietuvių kalbos gramatika pasirodė ne Lietuvos valstybėje, o Prūsijoje? Kodėl gramatika parašyta lotyniškai? Pagrįskite.
- Kodėl Rytų Prūsijoje žodynai buvo dvikalbiai – lietuvių ir vokiečių kalbų, o Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje trikalbiai – lenkų, lotynų ir lietuvių kalbų?
- Kam buvo skirtos pirmosios lietuvių kalbos gramatikos ir pirmieji žodynai?
- Leidinio „Grammatica Litvanica“ pratarmėje D. Kleinas teigė, kad lietuvių kalbos gramatiką lengviau išmokti iš praktikos nei remiantis teorija. Jūs taip pat mokotės svetimų kalbų iš praktinių gramatikų. Apsilankykite Vilniaus universiteto bibliotekos skaitmeninėje kolekcijoje, pavartykite D. Kleino gramatiką ir atsakykite į klausimus.
- Kokiomis raidėmis – gotikinėmis ar lotyniškomis – išspausdinta ši gramatika? Ar lengva perskaityti lietuviškus pavyzdžius? Kodėl?
- Ar šioje gramatikoje pateikiama daug lietuvių kalbos pavyzdžių, iliustruojančių taisykles?
- Ar gramatikoje randate užduočių ir pratimų, galinčių padėti mokytis kalbos?
- Kalbininkė Aldona Paulauskienė teigia, kad šiuolaikiniam žmogui sunku pirmąsias gramatikas laikyti praktinėmis. Pagrįskite jos teiginį.
- Persirašykite vieną lietuvišką sakinį iš D. Kleino gramatikos. Palyginkite jį su dabartine lietuvių kalba.
- Mokslininkai teigia, kad K. Sirvydas sukūrė daug naujadarų, tinkamų XVII a. žmogaus pasauliui, to laikmečio visuomenės gyvenimui. Perskaitykite jo vartotus žodžius ir atsakykite į klausimus.
Sueiga – seimas; gyventojas – pilietis; tėvykščia – tėvynė; visotimis žmogus – visuomeniškai aktyvus asmuo, giminė – tauta; protomeilė – filosofija; vaikavedys – pedagogas; ženkladarė – fantazija; paniūrystė – melancholija; taisyklė, spaustuvė, pratarmė, pardavėjas; gėrybė – gerumas, dorybė; palaima, laimybė, laimė, kančia; sielavartas – sielvartas; buitis – būtis; nebuitis – nebūtis; būkla – būtis; sančius – būtis; dvasia, dvasas – siela; gailė – gailestis; gailybė – pyktis; garbingystė, gėrius – džiaugsmas; laisvė, meilė, meilelė, meilybė; padūksis; – viltis; pajauta, sąžinia, šventybė, našlaitis, penas, prigimtis, varguolis, apkasas, išpažintis, kiekybė, kupranugaris; medžiavilnė – medvilnė.
- Kokias žmonių bendro gyvenimo sritis paaiškina šios sąvokos?
- Kodėl K. Sirvydui reikėjo kurti naujus žodžius? Kodėl jo gimtojoje kalboje nebuvo galima rasti sudėtingoms sąvokoms reikšti tinkamų žodžių? Pagrįskite.
- Kurie K. Sirvydo žodžiai vartojami šiandien?
- Kuriuos K. Sirvydo vartotus, bet neprigijusius žodžius jūs vartotumėte? Kodėl?
APIBENDRINAME
- Perskaitykite informaciją apie pirmosios originalios dviejų dalių lietuviškos knygos „Punktai sakymų“ autorių K. Sirvydą. Remdamiesi tekstu ir šiame skyriuje įgytomis žiniomis, užpildykite lentelę.
K. Sirvydo asmenybė | |
K. Sirvydo veikla | |
Jo gyvenamojo laikotarpio istorinis ir kultūrinis kontekstas | |
Knygos „Punktai sakymų“ struktūra ir turinys | |
Pamokslų rinkinio reikšmė lietuvių kultūrai | |
Trikalbių žodynų reikšmė lietuvių kultūrai | |
Konstantinas Sirvydas
K. Sirvydas (apie 1579–1631 m.) – viena intelektualiausių ir universaliausių XVII a. pirmos pusės LDK asmenybių. Jis buvo jėzuitų kunigas, teologas, filosofas, Šventojo Rašto vertėjas, redaktorius, dviejų trikalbių lenkų–lotynų–lietuvių kalbų žodynų autorius.
K. Sirvydo „Punktai sakymų“ – tai pirmasis originalių lietuviškų pamokslų rinkinys. Pirma „Punktų sakymų“ knyga išspausdinta 1629 m., dar autoriui esant gyvam, o antra išleista 1644 m. jo darbo tęsėjų ir pagalbininkų pastangomis. Abiejose knygose yra 25 pamokslų tekstai, apimantys laikotarpį nuo advento iki Velykų.
Rengdamas pamokslus, K. Sirvydas siekė parodyti, kad lietuvių kalba yra gyva ir tinkama ne tik bendrauti, bet ir sudėtingoms filosofinėms bei teologinėms mintims dėstyti. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios pamokslininkas aptaria žmogaus kaip Dievo kūrinio esmę:
Visas didis pasaulis yra stebuklingas, betgi mažasis pasaulis, tai yra žmogus, kuriame Dievas sulydė arba sukrovė didį pasaulį ir padarė jį didžio pasaulio sankaupa, yra daug stebuklingesnis.
Toliau jėzuitų kunigas kalba apie žmogaus sielos tikrovę:
Nes iš savęs paties žmogus neturi būties ir neturėtų per amžius, jei Dievas jo nebūtų iš nieko išėmęs.
Spėjamas Konstantino Sirvydo portretas. Nežinomo dailininko darbas. XIX a. I pusė
K. Sirvydas yra ne tik pirmasis iškilus lietuvių kūrėjas jėzuitas, bet ir pirmasis lietuviškos filosofinės kalbos puoselėtojas ir turtintojas, lietuvių kultūros istorijoje palikęs ryškius pėdsakus, padėjęs pamatus lietuvių kalbotyrai, žodynų rašymui. Jis laikomas vienu iškiliausių lietuviško biblinio žodyno ir bažnytinio stiliaus kūrėjų. Jo pamoksluose atsispindi, kad krikščioniškoji Europos kultūra įsitvirtino lietuvių kultūroje ir tapo jos savastimi.
(Ištrauka iš Violetos Juodelienės straipsnio „K. Sirvydas: žmogaus sieloje išspaustas Dievo veidas“)
Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčia
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"