Lietuvių kalbos tarmės

MOKYMOSI TIKSLAI

Susipažinsite su lietuvių kalbos tarmėmis.
Aiškinsitės, kodėl tarmės yra bendrinės kalbos gyvavimo šaltinis.

STEBIME

Paklausykite, kaip tarmiškai kalba televizijos žmonės projekte „Tarmių metai“. Atlikite užduotis, atsakykite į klausimus.

Jurgita Jurkutė-Širvaitė

Algirdas ir Faustas Latėnai

Ugnė Siparė (Galadauskaitė)

Algimanta Žukauskienė

Padiskutuokite apie tarmes.
Kokia tarme kalbate jūs, jūsų tėvai ir giminaičiai?
Kaip manote, kodėl Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rengė projektą „Tarmių metai“?

Daugiau

AIŠKINAMĖS

Tarmė – tai vienos teritorijos kalbos atmaina, visavertė kalbinio bendravimo sistema. Kiekviena tarmė apima tik dalį kalbos ploto, todėl viena nuo kitos skiriasi garsais, intonacija, gramatika, žodynu ir pan. Į tarmes kalbos skaidėsi tais laikais, kai žmonės dar gyveno sėsliai ir mažai bendravo su tolėliau esančiais kaimynais. XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje, kai vyko Lietuvos žemės ūkio reforma, sparčiai ėmė augti ekonomika, kultūra, švietimas. Tuo metu įvairių vietų gyventojai jau aktyviau bendravo ir vis dažniau kalbėjo bendrine kalba, nes daugelis tarminių ypatumų ėmė sparčiai nykti, o tarmės – panašėti tarpusavyje. Todėl bendrinė kalba pradėjo plisti.

Lietuvių kalboje yra dvi pagrindinės tarmės – aukštaičių ir žemaičių. Kiekviena jų dalijama į tris patarmes, o šios dar smulkiau – į šnektas ir pašnektes. Pasižiūrėję į tarmių žemėlapį susipažinkite, kaip didesnės tarmės skirstomos į patarmes.

Esminis tarmių klasifikavimo kriterijus yra būdingiausios garsų ypatybės: aukštaičių ir žemaičių tarmės skiriamos pagal dvibalsių ie ir uo tarimą.

Žemaičiai

Žemaičių tarmės plote ir kirčiuoti, ir nekirčiuoti uo, ie tariami nevienodai, todėl skiriamos trys žemaičių patarmės: vakarų žemaičių, šiaurės žemaičių ir pietų žemaičių. Pavyzdžiui, žodžius duona ir pienas kiekviena žemaičių patarmė taria skirtingai: vakarų žemaičiai taria dona, pens, šiaurės žemaičiai sako douna, peins, o pietų žemaičiai – dūna, pyns.

Aukštaičiai

Visame aukštaičių tarmės plote kirčiuoti ie ir uo yra išlaikyti. Aukštaičių tarmė skirstoma į patarmes pagal dvigarsių am, an, em, en ir balsių ą, ę tarimą. Skiriamos trys aukštaičių patarmės: vakarų aukštaičiai, pietų aukštaičiai ir rytų aukštaičiai. Vakarų aukštaičiai minėtus dvigarsius ir balsius taria kaip bendrinėje kalboje: kampą, ranką, žąsį, katę. Pietų aukštaičiai dvigarsius am, an, em, en taria kaip bendrinėje kalboje, bet balsius ą, ę taria kitaip: kampų, rankų, žūsį, katį. Jiems būdingas dzūkavimas. Dzūkavimu vadinamos dvi ypatybės: č, dž tarimas c, dz ir t, d, tv, dv tarimas c, dz: sveciai, medzis, ciltas, dzvidešimt. Rytų aukštaičiai dvigarsius am, an, em, en ir balsius ą, ę taria kitaip: kumpų, runkų, žūsį, katį.

Lietuvių kalbos tarmės, kaip ir kitos teritorinės ir socialinės kalbos atmainos, yra natūralios ir gyvos. Jų nereguliuoja rašytinės taisyklės, jos nuolat kinta. Kalbos atmainų gyvybingumas turtina ir palaiko bendrinę kalbą, neleidžia jai sustabarėti.

Daugiau

ĮTVIRTINAME

LIETUVIŲ KALBOS TARMĖS

Aukštaičių tarmė:
  aukštaičių patarmė;
  aukštaičių patarmė;
  aukštaičių patarmė.
Žemaičių tarmė:
  žemaičių patarmė;
  žemaičių patarmė;
  žemaičių patarmė.

Susipažinę su svarbiausiomis lietuvių kalbos tarmių ypatybėmis, persibraižykite lentelę ir ją užpildykite. Pirmiausia įrašykite patarmių pavadinimus, o tada nurodykite, kaip jose kinta pateikti garsai.

SVARBIAUSIOS LIETUVIŲ KALBOS TARMIŲ YPATYBĖS
Bendrinės lietuvių kalbos garsai	Aukštaičiai taria			Žemaičiai taria
	... patarmė	... patarmė	... patarmė	... patarmė	... patarmė	... patarmė
ie	؜	؜	؜	؜	؜	؜
uo	؜	؜	؜	؜	؜	؜
am	؜	؜	؜	؜	؜	؜
an	؜	؜	؜	؜	؜	؜
em	؜	؜	؜	؜	؜	؜
en	؜	؜	؜	؜	؜	؜
Ilgasis balsis a (žymimas ą)	؜	؜	؜	؜	؜	؜
Ilgasis balsis e (žymimas ę)	؜	؜	؜	؜	؜	؜

Daugiau

APIBENDRINAME

Svetainėje „Kalbos Lietuvos miestuose: sociolingvistinis žemėlapis“ raskite 17, 25, 26 žemėlapius, kuriuose pateikta Lietuvos miestų gyventojų nuomonė apie tarmes ir kalbas. Atsakykite į klausimus.