Kaip išmatuoti laiką? (1 tema)

Visi įpratę sekti ir skaičiuoti laiką. Tai padeda planuoti dieną, darbus ir laisvalaikį. Kiek laiko liko iki pamokų pabaigos, kiek iki savaitgalio, o kiekgi laiko liko iki kito gimtadienio? Mums sekti ir skaičiuoti laiką paprasta, nes visi turime elektroninius ar popierinius kalendorius, laikrodžius, išmaniuosius telefonus ar kompiuterius. Net paprastas žadintuvas padeda nepramiegoti, laiku pradėti dieną.

O ar galite įsivaizduoti, kaip žmonės sekė ir skaičiavo laiką prieš 20 ar 30 metų, kai dar nebuvo išmaniųjų ar mobiliųjų telefonų? Taip, jie dažniausiai nešiojo rankinius laikrodžius, ant sienų daug kur kabėjo sieniniai laikrodžiai, žmonės naudojo stalinius, sieninius ar net kišeninius kalendorius. Laiką, kaip ir dabar, pranešdavo per televizorių ir radiją. Taip pat daugelyje viešų vietų – miestų aikštėse (1.1, 1.2 pav.), ant svarbių įstaigų ir mokyklų, traukinių ir autobusų stotyse ar ant bažnyčių bokštų – buvo miesto laikrodžiai, praeiviams rodantys laiką. Tačiau sieniniai, rankiniai ar kišeniniai (būta ir tokių) laikrodžiai visiems prieinami tapo tik XX amžiuje. Iki tol jie buvo itin brangi prekė – ne visi galėjo nusipirkti. Be to, iki XX a. nebuvo nei radijo, nei televizijos, nei interneto.

Kaip žmonės, kurie neturėjo popierinio kalendoriaus, o artimiausias viešas laikrodis ant miesto bokšto buvo labai toli, suprasdavo, kuri valanda, savaitės diena ir koks mėnuo? Skambėdavo bažnyčių varpai – jie skelbdavo vidurdienius, sekmadienius ir šventes. Varpų skambesys buvo girdimas už kelių kilometrų, jį išgirdę žmonės suvokdavo, koks tikslus laikas ar kuri savaitės diena. Miestuose gamyklos kviesdavo darbininkus į darbą paleisdamos garso signalą arba samdydavo šauklius, kurie jodami pro gyvenamuosius namus šaukdavo ar skleisdavo kokį ypatingą garsą, prikeliantį darbininkus iš miego. Tai buvo mūsų žadintuvų pirmtakai. Reikia nepamiršti, kad žadintuvais buvo ir naminiai gyvūnai – paukščiai, karvės ar avys. Gyvūnams žadintuvų nereikia, jie kiekvieną dieną pabunda saulei tekant ir giedodami, mūkdami ar mekendami pakelia savo šeimininkus. Laiką žmonės skaičiavo ir kitais būdais, pavyzdžiui, pagal žvakės tirpimo greitį – toks laikrodis vadinamas ugnies laikrodžiu.

O kaip laiką žmonės skaičiavo prieš tūkstančius metų – senóvės civilizãcijose? Senovės civilizacijomis vadiname tokius kraštus, kur prieš tūkstančius metų kūrėsi miestai ir valstybės, plito amatai ir prekyba, žmonės išrado ir naudojo raštą, ir išmoko gana tiksliai skaičiuoti laiką. Laikrodžius ir kalendorius žmonės kūrė iš visko, kas pasitaikydavo po ranka (1.6 pav.), pavyzdžiui,vandens (1.4 pav.) ar smėlio (1.5 pav.). Į indą supiltas vanduo ar smėlis tapdavo puikiu laikrodžiu. Jis tekėdavo ar byrėdavo pro mažą plyšelį, o kai vanduo ar smėlis inde pasibaigdavo, pasibaigdavo ir tam tikra laiko atkarpa. Tada indą vėl pripildydavo ir viskas prasidėdavo iš naujo. Taip vandens ir smėlio laikrodžiai skaičiuodavo laiką.

Senovėje žmonės sekė ir skaičiavo laiką stebėdami saulės, žvaigždžių, mėnulio judėjimą ir gamtos pokyčius. Jiems ypač praversdavo saulės laikrodžiai (1.7, 1.8 pav.) – į viršų smailėjantys aukšti stulpai (obeliskai) ar kolonos, pastatyti taip, kad jų metami šešėliai rodytų tikslų paros metą. Nors tokie laikrodžiai veikė tik saulėtomis dienomis, jie buvo tebenaudojami dar prieš kelis šimtus metų. Vieną tokių laikrodžių restauratoriai neseniai rado ant Vilniaus universiteto sienos, po storu tinko sluoksniu.

Ir tai dar ne viskas. Kaip pasakyti, kokie metai buvo prieš 3 000 metų, jei dabar yra XXI amžius? Ir ką reiškia pasakymas „tai įvyko I a. pr. Kr.“? Didžioji dauguma istorikų visus metus skirsto į laikotarpius prieš Jėzų Kristų (pr. Kr.) ir po Jėzaus Kristaus (po Kr.). Jėzus Kristus gyveno maždaug prie 2000 metų. Iš jo veiklos ir mokymo kilo krikščionybė, kuri smarkiai pakeitė žmonijos istoriją. Šie laikotarpiai kartais dar vadinami metais prieš mūsų erą ir mūsų eros metais. Mūsų era prasideda 1 m. po Jėzaus Kristaus gimimo (po Kr.), o metai prieš mūsų erą skaičiuojami atgal, todėl paskutiniai jos metai yra 1 m. prieš Jėzaus Kristaus gimimą (pr. Kr.) (1.11 pav.).

Taigi 2025 metai bus laikomi 2025 m. po Kristaus (po Kr.). O kaip atrodytų metai iki Kristaus? Viskas taip pat, tik jie skaičiuojami atgaline tvarka – nusakant iki Kristaus gimimo likusius metus ar ilgesnius laikotarpius. Pavyzdžiui, po 765 metų prieš Kristų bus 764 metai prieš Kristų, po jų bus 763 metai prieš Kristų ir toliau tokia mažėjančia tvarka iki pat Kristaus gimimo. Taip pat skaičiuojami ir amžiai. Pavyzdžiui, minėtieji 764 metai prieš Kristų bus VIII a. pr. Kr., tiksliau – VIII a. pr. Kr. 7-asis dešimtmetis.