MOKYMOSI TIKSLAI
- Pakartosite kalbos dalis ir jų požymius.
- Prisiminsite daiktavardžių, būdvardžių ir veiksmažodžių darybos ypatumus.
Perskaitykite sakinius ir atlikite užduotis.
Geras | → |
→ | |
→ | |
→ |
Geraširdis + -iškas → ... + -umas → ...
Lietuvių kalbos gramatikoje aptariama 11 kalbos dalių. Vienos yra bendravimui būtinos, o kitos nebūtinos (jaustukas, ištiktukas). Vienos kalbos dalys yra kaitomosios, t. y. linksniuojamosios arba asmenuojamosios, o kitos nekaitomosios.
Remdamiesi lentele, pasikartokite visas lietuvių kalbos dalis ir jų požymius.
KALBOS DALYS | APIBRĖŽTIS | PAVYZDŽIAI |
KAITOMOSIOS KALBOS DALYS | ||
Linksniuojamosios | ||
Daiktavardis | Kalbos dalis, kuri žymi daiktų, asmenų, reiškinių, veiksmų, ypatybių pavadinimus ir atsako į klausimą kas? | knyga, mokytoja, lietus, skaitymas, grožis |
Būdvardis | Kalbos dalis, kuri reiškia daikto, asmens požymį, ypatybę ir atsako į klausimą koks? kokia? | laimingas, laiminga, žalias, žalia, gintarinis, gintarinė |
Skaitvardis | Kalbos dalis, kuri reiškia tikslų skaičių ar skaičiuojamąją vietą eilėje ir atsako į klausimą kiek? kelintas? kelinta? | septyni, septynios, septyneri, septynerios, septynetas, septintas, septinta |
Įvardis | Kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, asmenį, ypatybę arba kiekį, bet jo nepavadina. Jei nurodo daiktą, atsako į klausimą kas? Jei ypatybę – koks? Jei kiekį – keli? kelintas? kelinta? | aš, tu, savęs, visi, tavo, šis, ši, šitoks, šitokia, kuris, kuri, kažkoks, kelintas, kelinta, keli, kelios |
Asmenuojamosios | ||
Veiksmažodis | Kalbos dalis, kuri reiškia veiksmą arba būseną ir atsako į klausimus ką veikia? ką veikė? ką veikdavo? ką veiks? kas vyksta, darosi, atsitinka? | bėga, grįžo, piešdavo, lis, reikia, auk, dirbtų |
NEKAITOMOSIOS KALBOS DALYS | ||
Prieveiksmis | Kalbos dalis, kuri reiškia veiksmo aplinkybę arba ypatybės požymį ir atsako į klausimą kaip? kur? kada? kiek? keliese? kodėl? | gražiai, ten, šiandien, daug, dviese, užtat |
Prielinksnis | Kalbos dalis, kuri eina su linksniu (linksniuojamuoju žodžiu) ir rodo jo ryšį su pagrindiniu junginio žodžiu – dažniausiai veiksmažodžiu. | ant (ko?), per (ką?), su (kuo?) |
Jungtukas | Kalbos dalis, kuri jungia žodžius, žodžių junginius ir sudėtinio sakinio dėmenis. | ir, o, bet, tačiau, kad, nes |
Dalelytė | Kalbos dalis, kuri teikia žodžiams, žodžių junginiams ar sakiniams papildomų reikšmės atspalvių. | kažin, ne, net, gal, gi, štai, juk, tegul, taigi, argi, nejaugi |
Ištiktukas | Kalbos dalis garsams mėgdžioti. | triokšt, šliūkšt, cha, miau |
Jaustukas | Kalbos dalis jausmams reikšti. | oi, ak, ačiū, hmm, brrr, fui! |
Darinys – tai žodis, kurio reikšmę galima paaiškinti remiantis kitu žodžiu.
Pamatinis žõdis – žodis, kuriuo remiasi darinys.
Naujų žodžių padaroma iš vieno žodžio su darybos elementais – priešdėliais, priesagomis, galūnėmis.
Vediniai remiasi vienu pamatiniu žodžiu. Yra priesagų, galūnių ir priešdėlių vedinių.
Sudurtiniai žõdžiai, arba dūriniai, yra kelių pamatinių žodžių dariniai.
Prisiminkite, kaip daromi daiktãvardžiai.
PRIESAGŲ VEDINIAI | |
Iš ko daromi | Pavyzdžiai |
Iš daiktavardžių kaln | kalnelis, saulelė, dobilėlis, nugarėlė, šuniukas, varniukė, kiškutis, pievutė, brolytis, mergytė, žvėriūkštis, mergiūkštė, darbininkas, vilnietis, alytiškis, kupiškėnas, katinas, stiklinė, kiaušinienė, javainis, beržynas, dilgėlynė, žvakidė, girininkija, Joninės |
Iš būdvardžių saus | sausumas, kantrybė, garsenybė, naujovė, nuobodulys, senatvė, pilnatis, gudruolis, plėšrūnas, naujokas, šventeiva, blaivininkas, šaltinis, palaidinė, saldainis, baltukas, lyguma, tvirtovė, kiaurymė, aukštuomenė, jaunimas |
Iš veiksmažodžių aug | augimas, rašymas, ilgesys, džiaugsmas, kosulys, rašyba, varžybos, lenktynės, eisena, gydytojas, siuvėjas, krovikas, žiūrovas, atvykėlis, miegalius, lėktuvas, jungiklis, grąžtas, teptukas, sėdynė, sūpynės, žymeklis, liniuotė, ramstis, šluota, brėžinys, rašalas, lupena, skaudulys, dargana, dribsnis, čiuožykla, parduotuvė, paplūdimys, išleistuvės, krikštynos |
GALŪNIŲ VEDINIAI | |
Iš ko daromi | Pavyzdžiai |
Iš daiktavardžių stal | stalius, briedė, lietuvis, šiaurys |
Iš būdvardžių švar | švara, nuoboda, kaltė, juodis, kvailys |
Iš veiksmažodžių įdar | įdaras, apklausa, skyrius, riekė, nuotykis, ryšys |
PRIEŠDĖLIŲ VEDINIAI | |
Iš ko daromi | Pavyzdžiai |
Iš daiktavardžių ne + laimė → nelaimė už sienos → užsienis | nelaimė, nesėkmė, neviltis |
užsienis, pasienis, požemis, įvartis, apyrankė, antpirštis, išvakarės, belaisvis |
Atkreipkite dėmesį, kad priešdėlių vediniuose (išskyrus priešdėlį ne-) pasikeičia pamatinio žodžio galūnė.
Daiktavardžių priešdėliai gali būti: apy- (ap-, api-), at- (ata-, ato-), be-, į-, iš-, ne-, nuo-, pa- (po-), per-, pra- (pro-), prie-, prieš-, są- (sam-, san-), už- (užu-, užuo-). Tačiau dauguma priešdėlinių daiktavardžių yra ne priešdėlių, o galūnių vediniai: išpirko – išpirka, perkėlė – perkėla.
DAIKTAVARDINIAI DŪRINIAI | |
šil | Pavyzdžiai |
šilauogė, galvūgalis, greitkelis, šimtakojis, daugtaškis, darbymetis, savamokslis, galvosūkis, pirmagimis, garsiakalbis, juokdarys, stogdengys, rugiagėlė, saulėgrąža, savigarba |
Sudurtinių žodžių šaknis gali jungti jungiamoji balsė (i)a, ė, i, y, o, u, ū. Įsidėmėkite, kad jungiamąja balse niekada nebus e.
Atkreipkite dėmesį, kad sudurtinių žodžių darybai labai svarbi galūnė. Sudurtinių daiktavardžių galūnės yra -is, -ys, -ė, -a.
Prisiminkite, kaip daromi būdvardžiai.
PRIESAGŲ VEDINIAI | |
Iš ko daromi | Pavyzdžiai |
Iš daiktavardžių šak | šakotas, kreiduotas, naktinis, spalvingas, karališkas, duobėtas |
Iš būdvardžių pilk | pilkšvas, melsvas, balzganas, lyginis, didokas, mažutis, mažytis, mažiukas, mažylis |
Iš veiksmažodžių nuolat + -inis→ nuolatinis | nuolatinis, dirbtinis, trejopas, visiškas, pernykštis |
GALŪNIŲ VEDINIAI | |
Iš ko daromi | Pavyzdžiai |
Iš veiksmažodžių atskir | atskiras, atviras, sumanus, pastabus |
PRIEŠDĖLIŲ VEDINIAI | |
Iš ko daromi | Pavyzdžiai |
Iš būdvardžių ne- + didelis → nedidelis apy- + šaltas → apyšaltis | nedidelis, nebaltas, apyšaltis, pokietis, priekurtis, apyšaltė, pokietė, priekurtė |
Sudarant naujus būdvardžius su priešdėliais, išskyrus ne-, keičiama ir galūnė.
Esama ir daugiau būdvardžių, kurie turi priešdėlius, bet yra priesagų arba galūnių vediniai: begalinė, nuolankus.
BŪDVARDINIAI DŪRINIAI | |
ilg | Pavyzdžiai |
ilgaamžis, trumpauodegis, auksaspalvis, triaukštis, kasdienis, daugiametė, dvigulė |
Dvi šaknis gali jungti jungiamoji balsė. Sudurtinių būdvardžių galūnės yra -is, -ė (kartais -as, -a).
Prisiminkite, kaip daromi veiksmãžodžiai.
PRIESAGŲ VEDINIAI | |
Iš ko daromi | Pavyzdžiai |
Iš daiktavardžių grup | grupuoti, uogauti, svajoti, vaišinti, šerkšnyti, vakarėti, varlinėti |
Iš būdvardžių bjaur | bjauroti, raudonuoti, smarkauti, purenti, gerinti, gerėti |
Iš veiksmažodžių kryp | kryptelėti, žvilgterėti, sūpuoti, džiūgauti, kepinti, kalenti, žiūrinėti, spausdinti |
PRIEŠDĖLIŲ VEDINIAI | |
Iš ko daromi | Pavyzdžiai |
Tik iš veiksmažodžių už + kelti → užkelti | užkelti, įdėti, išgerti, nulėkti, pasakyti, parnešti, perkelti, prabilti, prisėsti, sugalvoti, apdrausti, apibėgti, atrasti, atiduoti, begyvena, tešviečia, teberašo, nedaro, nebetyli |
1. Išbudintas triukšmo Kintas sėdasi ir trina akis. 2. Prietamsis, ilgokai miegota. 3. Graibosi žibintuvėlio, pašviečia į laikroduką: oho, arti vienuoliktos. 4. Triukšmas nesiliauja, atsklinda šūkčiojimai, trankūs žingsniai apačioje, durų varstymai, o šunes draskosi kaip užpjudyti. 5. Tokiu metu Silvestrėlio šeima saldžiai miega, tai kas gi atsitiko?
6. „Manęs ieško! – dingteli. – Tuoj užlips.“
7. Paf! Šūvis lauke. 8. „Gal medžiotojai?“ – prisimena patėvio šneką.
9. Taip, taip, jie čia atsibastė šunų prisivedę. 10. Gal ir žmonių iš kaimo prisikvietė, trauks visi į miškus, prie pelkės.
Kalbos dalis | Žodžiai |
Daiktavardis | |
Būdvardis | |
Skaitvardis | |
Įvardis | |
Veiksmažodis | |
Prieveiksmis | |
Prielinksnis | |
Jungtukas | |
Dalelytė | |
Jaustukas | |
Ištiktukas |
Pavyzdys. Pasibaisėjimas ← pasibaisėjo.
1. Vėl strykteli pašonėje pelė. 2. Kokia aklina, kokia gūdi tamsa, vien blausus lango kvadratėlis… 3. Ar jam pasivaideno, ar iš tikro kažkas šmėstelėjo virš galvos? 4. Vos nosies neužkabino. 5. Šitaip skraido šikšnosparniai arba… vampyrai. 6. Bumbt! 7. Atsimuša į vežimuką.
8. Kintas susiriečia ir palenda po skranda. 9. Apima visiškas netikėjimas, net pasibaisėjimas tuo, ką sumanė. 10. Galėjo išsireikalauti iš patėvio, kad leistų išbūti kaime ne visą, o tik pusę mėnesio. 11. Ir kad atvežtų iš Vilniaus televizorių su antena…
12. O mama? 13. Jeigu jai praneš, kad sūnus dingo? 14. Jeigu viską metusi atlėks per vandenyną?
15. Kvailių vežimas, kvailių vežimas…
(Pagal Vytautę Žilinskaitę)3.1. Iš veiksmažodžių su priesaga -imas arba -ymas padarykite daiktavardžius.
Pavyzdys. Rašė (rašyti) – rašymas, augo (augti) – augimas.
Skraidė, lėkė, sumanė, leido, dingo.
3.2. Su tinkamomis priesagomis padarykite kuo daugiau daiktavardžių.
Pavyzdys. Jaunas – jaunuolis, jaunimas, jaunystė, jauniklis, jaunatis, jaunikis.
Piešė, valė, valyti, senas, aukštas, ąžuolas, laiškas.
3.3. Su tinkamomis priesagomis padarykite po vieną priesaginį būdvardį.
Pavyzdys. Vaikas → vaikiškas.
Kaimas, langas, galva, juokas, saulė, žolė.
Pavyzdys. Saulė + teka → saulėtekis; siauras + lapas → siauralapis.
Žemė + lapas Pilis + kalnas Eglė + šaka Ketvirtas + diena Dailus + raštas Save + mylėti | Įvairus + spalva raštai Baltas + ranka žmogus Ilgas + kaklas paukštis Auksas + plaukas mergaitė Daug + kampas figūra Švelnus + kailis žvėrelis |
Pavyzdys. Nelaimė.
Nesėkmė, popiktis, apytamsis, nešvarus, negarbė, netvarkingas, neviltis, apysaldis, priekvailis, posenis.
Pavyzdys. Nuojauta – nujautė.
Išpirka, nuolaida, užtvanka, įrašas, narsa, greitis, išlaidus, talpus, nuostabus, uždaras, užmaršus, valgus.
1. Kintas ryžtingai stojasi, čiumpa krepšelį su daiktais, žibintuvėlį. 2. Pasišviečia kelią dangčio link, peržergia per vieną, kitą ryšulį, jau kels dangtį…
3. Ir lyg tyčia apačioje cypteli durys, subarška. 4. Vėl durų cyptelėjimas, bilstelėjimas – kažkas nukrito… 5. Galgi Silvestrėlis ten vaikščioja? 6. Gal jį taip pat kamuoja nemiga ir graužatis, kad įsivėlė į keistą nuotykį?..
7. Kintas tebestovi, nes ryžtas staiga prapuola. 8. Paskui pritykina prie langelio. 9. Žvilgteri – o! 10. Aukštosios pušies viršūnę lyg kas aukso milteliais barsto… 11. Pagaliau! 12. Greit prašvis, stos rytmetis, Silvestrėlio tėvai išeis darban. 13. Tada jie ramiai susės, ir jis pasakys berniūkščiui, kad naktį velniškai sugėlė dantį.
(Pagal Vytautę Žilinskaitę)Pavyzdys. Projektas → projektuoti.
Draugas, garsus, auksas, viršus, šokti, gyvas, miegas.
-uoti
-auti
-oti
-ėti
-yti
-inti
-inėti
-telėti
-enti
1. Lietaus nupraustas oras net virpa nuo vaisk_mo. 2. Ant krūmų ir žol_nų žaižaruoja lietaus lašai, o pienių žiedai, rodos, sudegs savo liepsnose – tokia akinanti r_tmečio saulė! 3. Netverdama džiau_smu, kielė tvatina uodega į rūgšt_nių kupstą, net purslai tykšta. 4. O baltas debes_lis, rodos, kybo vien tik tam, kad žydr_nė būtų dar žydresnė…
5. Beliko pr_siglausti malk_nėje. 6. Praskėtęs dvi gal_nes lentas Kintas _lindo vidun ir _dribo į duonk_bilį malkų rietuvės gale. 7. Malk_nė ilga ir siaura, vos a_sisuksi, užtat pro sienų pl_šius ir durų tarpus gali žvalg_tis į tris puses.
8. Staiga Kintas suklūsta: iš lauko a_sklinda burzg_mas. 9. Jis pr_skečia gal_nes lentas ir iškiša galvą: mal_nsparnis! 10. „Manęs ieško!“ – baugščiai įtraukia galvą Kintas.
11. Per kūną nusirita šiurpuli_kas. 12. Nejuok_nga!
(Pagal Vytautę Žilinskaitę)Priesagų | Galūnių | Priešdėlių | Sudurtiniai |
Choose the files you want to add. Supported formats are txt, html, htm, pdf, odt, odp, ods, xls, xlsx, ppt, pptx, pps, doc, docx, rtf, png, jpg, jpeg and gif.
Name | |
---|---|
remove |
NB! Links must begin with: “http://”!
Opiq uses essential cookies to make our website work, to help keep you safe, to analyse user interaction and to improve user experience.
Cookie is a small file which is sent from users computer to the website server. It includes necessary information for the website to operate and includes information about the user and their preferences.
Most of the cookies are necessary for the operation of Opiq. It is possible to deny analytical cookies and in that case your usage data is not used to develop and improve Opiq services. Read more